Per penkiolika metų iš OCTA lėšų į eismo saugumą investuota 23,2 mln. eurų.
Nuo 2006 m. iki šių dienų draudikai į eismo įvykių prevencijos ir kontrolės priemones iš viso investavo 23,2 mln. eurų iš TPVCA lėšų. Šiais metais į įvairius eismo saugumo projektus planuojama investuoti 2,17 mln. Eur, kuriuos sudaro TPVCA draudikų įmokos į Kelių eismo įvykių prevencijos fondą.
„Didžiausia OCTA draudikų lėšų suma eismo saugumo projektams buvo skirta 2019 m. – 2,21 mln. eurų. Šiais metais į Eismo įvykių prevencijos fondą bus pervesta 2,17 mln. eurų – tai 26,63 proc. daugiau nei prieš metus. Tai patvirtina, kad OCTA sektorius pamažu grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį“, – teigia Latvijos motorinių transporto priemonių draudikų biuro valdybos pirmininkas Jānis Abāšins.
Pusė išskaitymų iš TPVCA draudimo polisų kasmet nukreipiama Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms eismo saugumui gerinti. Finansavimas taip pat skiriamas kitų institucijų projektams, skirtiems eismo saugumui didinti ir eismo dalyvių sąmoningumui kelti, pavyzdžiui, CSDD, LTAB, LAMB ir kiti.
„Padėtis šalies keliuose kelia nerimą ne tik vairuotojams, bet ir draudikams. Nors metai iš metų kalbame apie būtinybę mažinti mirčių ir sužalojimų skaičių keliuose, situacija gerėja lėtai. 2021 m. užregistruotos 78 mirtys nuo eismo įvykių milijonui gyventojų, o tai Latviją išskiria į trečią blogiausią vietą Europos Sąjungoje. Deja, žuvusiųjų skaičius išaugo tiek 2020, tiek 2021 m., nors gyvenome ribotomis pandemijos sąlygomis, kai darbas ir kita veikla daugeliui buvo organizuojama nuotoliniu būdu. Agresyvių vairuotojų skaičius nesumažėjo, o pastarųjų mėnesių statistika patvirtina, kad eisme vis dar dalyvauja daug apsvaigusių nuo narkotikų vairuotojų“, – informuoja J. Abāšins.
„Šiais metais, palyginti su ankstesniais metais, padidinus Kelių eismo įvykių prevencijos fondo finansinius išteklius, atsakingos institucijos greičiausiai galės efektyviau dirbti sprendžiant eismo saugumo problemas ir mažinant avarijose žuvusiųjų ir aukų skaičių. Tuo tarpu raginu pačius vairuotojus ir kiekvieną eismo dalyvį tapti kritiškesniais – tiek savo vairavimo kultūros, tiek kitų atžvilgiu – laikytis kelių eismo taisyklių ir nebūti tokiems tolerantiškiems agresyviems vairuotojams, kurie jas begėdiškai pažeidžia“, – atkreipia dėmesį jis. LTAB valdybos pirmininkas.